Praeitą visą savaitgalį Kernavėje vyko tradicinis renginys Gyvosios archeologijos dienos. Buvau prieš kokius ketverius metus ten, tai labai patiko, todėl nusprendėm su broliu ir draugais, kurie neišvyko į Heineken'ą, ten apsilankyti. Po vestuvių buvo labai puiki sveikata ir nuotaika, todėl nieko nelaukę susikrovėm draugus, pasiėmėm kažką užkąsti ir išdūmėm vingiuotu keliuku į, mano galva, vieną iš gražiausių Lietuvos vietovių.
Susiradom, kur pasistatyti mašiniuką ir beeidami link veiksmo vietos aptikom šuniuką besėdintį automobilyje ir kantriai belaukiantį šeimininkų.
Na, atmosfera buvo labai gera, tik nervino besigrūdantys žmonės prie tų senoviškų palapinių pažiopsoti kas ką veikia. Ai, ir mes tada grūdomės, bet palaukus kokią valandą tos vietos atsilaivino ir galėjai sau ramiai viską apžiūrėti, kas įdomu. O buvo daug įdomių dalykų. Pavyzdžiui, šis seksualus baltas, gaminantis lankus :)
Che, labai juokiaus, kai sutikau tą patį vikingą, su kuriuo fotografavaus prieš ketverius metus:
Jo palapinėj buvo įvairiausių muzikos instrumentų. Pavydžiui, šitas:
Tokia pagerinta senovinė "jonika". Suki rankenėlę, spaudai klavišus ir groja. Kuo stipriau suki, tuo garsiau groja. Įdomu. Galima net kurti muzikos grupę iš vieno instrumento :)
Buvo ir maisto beigi visokiausių paragavimų:
Šitos žuvies gavau paragauti. Buvo visai be druskos (nes bronzos amžiuje tai buvo prabanga) ir labai minšta. Skanu. o druskos vat kokiam pavidale radau:
Dar ragavom sriubos:
Gerulis viralas. Virta moliniam puode, lauže. Kruopos, laukiniai barščiai ir kiauliena. Dar kažkokios prieskoninės žolės ir viskas. O skonis tai mmm, ir dar iš medinio bliūduko. Šaukštus kažkaip kaip nujausdami pasiėmėm savo, todėl nereikėjo laukti jokios eilės. Druskos jau davė prie sriubos :)
Pavalgę ėjom pasivaikščiot po piliakalnius. Neįtikėtina, bet ten vaiduokliams uždrausta vaikščioti:
Taigi, neradę vaiduoklių, pažiūrėjom kaip gamina luotą:
Pakalbėjom su arkliuku:
Paganėm debesis:
Paklausėm būgnų muzikos:
Dar pažiūrėjom išprotėjusius mušeikas pagonis:
Sutikom dar keletą draugų, pavalgėm, išgėrėm alaus ir važiavom namolio giedoti himno.
Tikrai buvo puikus renginys. Dar koncertavo folklorinis ansamblis Kūlgrinda. Čia neseniai išsiaiškinau, kad tai pavadinimas kilęs nuo žodžio kūl (cool) :) O šiaip tai juokauju.
Dar įkelsiu daugiau nuotraukų rytoj, kurios bus čia.
Pirmadienis buvo irgi kultūrinis, nes lankėmės grandioziniam Dainų šventės koncerte Vingio parke. Seniai nemačiau tiek daug žmonių vienoj vietoj. Buvo taip visai patriotiška ir lietuviška. Padainavau šiek tiek, prisiminiau, kad visai šaunu būtų dainuoti su savo choru, bet et... Per tuos visokius skubėjimus nebelabai spėčiau dar ir dainuoti.
Savaitgalis gavosi tikrai aktyvus ir puikus.
Pranešimai
